Dėl leidimo UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2020-06-17 raštą Nr. 41S(41.5)-758 „Dėl leidimo UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo kokybės rodiklių suderinimo“ bei į UAB „Sūduvos vandenys“ 2020-03-31 raštą Nr. 2-14-137 „Dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių“:
1. Leidžiu UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo teisės aktų reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių vandenvietėse pagal pridedamą priedą.
2. Įpareigoju UAB „Sūduvos vandenys“:
2.1. Iki priede numatytų terminų vandenvietėse įrengti nugeležinimo įrenginius.
2.2 Apie leidimą laikinai nukrypti nuo viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių vandenvietėse, nurodytose priede, iš anksto informuoti geriamojo vandens vartotojus.
Šis įsakymas per vieną mėnesį nuo paskelbimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d.  įsakymo Nr. DV-902 priedas

Geriamojo vandens kokybės gerinimo priemonių išlygos taikymo planas

Eilės Nr.

Vandenvietė

Numatomos priemonės neatitikimams šalinti

Leidimo laikinai nukrypti  taikymo terminas

1

Gudelių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai atlikti, vyksta amonio šalinimo procedūros

2020-07-31

2

Šunskų k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai atlikti, vyksta amonio šalinimo procedūros

2020-07-31

3

Tursučių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai atlikti, vyksta amonio šalinimo procedūros

2020-07-31

4

Marijampolės I

Vandens ruošyklos 1-mo filtro įkrovos keitimas

2020-12-31

5

Liudvinavo

Vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcija

2020-12-31

6

Balsupių

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2020-12-31

7

Daukšių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2020-12-31

8

Kūlokų k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2020-12-31

9

Putriškių k.

Prijungimas prie Padovinio tinklų.

2021-12-31

10

Barštinės k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-12-31

11

Smilgių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-12-31

12

Vaitiškių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-12-31

13

Igliaukos

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2022-12-31

14

Patašinės

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai

2022-12-31

15

Prodobolės (Užgirių)

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2022-12-31

16

Daugirdų

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2023-12-31

17

Buktos

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2023-12-31

18

Katiliškių

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai

2024-12-31

19

Riečių

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai

2024-12-31

20

Svetlicos k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2024-12-31

Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-10 įsakymas Nr. DV-1795 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. DV-902 „Dėl leidimo UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių“ pakeitimo“

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2020-11-25 raštą Nr. 41S(41.5)-1598 „Dėl leidimo UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo kokybės rodiklių termino pratęsimo“ bei į UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių“:

Keičiu Geriamojo vandens kokybės gerinimo priemonių išlygos taikymo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. DV-902 „Dėl leidimo UAB „Sūduvos vandenys“ laikinai nukrypti nuo viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių“ 4, 5, 6, 7, 8 eilutes ir išdėstau jas taip:

4

Marijampolės I

Vandens ruošyklos 1-mo filtro įkrovos keitimas

2021-06-30

5

Liudvinavo

Vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcija

2021-06-30

6

Balsupių

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-06-30

7

Daukšių k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-06-30

8

Kūlokų k.

Vandens gerinimo įrenginių projektavimas ir statybos darbai.

2021-06-30

 

Šis įsakymas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos (įteikimo) dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įvertinimas dėl poveikio žmonių sveikatai didesnių chloridų anijonų koncentracijų geriamajame vandenyje
Indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jie kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių (šie rodikliai perspėja apie galimus neigiamus pokyčius vandenyje).
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) 20.1 ir 12 punktų nuostatomis, šioje normoje nustatytos specifikuotos indikatorinių rodiklių vertės tikrinamos tam, kad programinės priežiūros metu būtų galima įvertinti, ar tų rodiklių arba parametrų verčių pažeidimas nėra susijęs su kokia nors rizika žmonių sveikatai. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkrečios specifikuotos vertės arba parametro vertės pažeidimas nėra geriamojo vandens saugos pažeidimo požymis.
Chloridas priskiriamas indikatoriniams geriamojo vandens rodikliams, ir jam nustatyta specifikuota vertė taip pat tiesiogiai nesietina su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. T. y. chlorido koncentracija geriamajame vandenyje yra reglamentuota, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skonio ir kitų savybių.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (Chloride in Drinking-water Background document for development WHO Guidelines for Drinking-water Quality https://www.who.int/water_sanitation_health/publications/chloride/en/), chlorido koncentracijai viršijant 250 mg/l jis gali keisti vandens skonį, tačiau skonio pasikeitimo riba priklauso ir nuo su chlorido anijonu susijusių katijonų. Vartotojai gali priprasti ir prie didesnės nei 250 mg/l koncentracijos. Geriamajame vandenyje esančiam chloridui Pasaulinė sveikatos organizacija nesiūlo jokios su sveikata susijusios ribinės vertės. Žmogaus organizmas natūraliai prisitaikęs gauti chlorido (didžioji dalis gaunama su maistu ir tik nedidelė dalis – su geriamuoju vandeniu) ir jo perteklių pašalinti, todėl geriamajame vandenyje esantis chloridas (kiekiai, kurie būna geriamajame vandenyje) nelaikomas pavojingu žmogaus sveikatai. Chloridas turi įtakos geriamojo vandens kokybei ir didina vamzdžių korozijos riziką. Reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus (kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo).


Daiva Keršulytė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus departamento
Produktų vertinimo skyriaus
vyriausioji specialistė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įvertinimas dėl poveikio žmonių sveikatai didesnių sulfatų anijonų koncentracijų geriamajame vandenyje
Indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jie kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių (šie rodikliai perspėja apie galimus neigiamus pokyčius vandenyje).
Sulfatas priskiriamas indikatoriniams geriamojo vandens rodikliams, ir jam nustatyta specifikuota vertė taip pat tiesiogiai nesietina su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. T. y. sulfato koncentracija geriamajame vandenyje yra reglamentuota, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skonio ir kitų savybių.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) 20.1 ir 12 punktų nuostatomis, šioje normoje nustatytos specifikuotos indikatorinių rodiklių vertės tikrinamos tam, kad programinės priežiūros metu būtų galima įvertinti, ar tų rodiklių arba parametrų verčių pažeidimas nėra susijęs su kokia nors rizika žmonių sveikatai. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkrečios specifikuotos vertės arba parametro vertės pažeidimas nėra geriamojo vandens saugos pažeidimo požymis. Geriamojo vandens tiekėjai turi imtis atkuriamųjų veiksmų pažeistoms geriamojo vandens specifikuotoms rodiklių vertėms atkurti (geriamojo vandens saugai ir kokybei atkurti), jeigu tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti, ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.
Be to, vadovaujantis higienos normos HN 24:2017 15 punkto nuostatomis geriamojo vandens tiekėjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens programinę priežiūrą turi vykdyti taip, kad būtų galima nustatyti atvejus, kai higienos normoje HN 24:2017 nustatytų rodiklių nesilaikoma dėl geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio ar jo priežiūros trūkumų, nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie pažeidimus, nurodant veiksmus, kurių vartotojai turi imtis, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, ir atkurti reikalaujamus geriamojo vandens rodiklius.
Pagal galiojančius teisės aktus (Geriamojo vandens įstatymas ir higienos norma HN 24:2017) gyventojai informuojami, kai paaiškėja, kad geriamasis vanduo kelia ar gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (Sulfate in Drinking-water, Background document for development WHO Guidelines for Drinking-water Quality, https://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/sulfate.pdf), sulfatų kiekis geriamajame vandenyje, kuris gali sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nenustatytas. Sulfato buvimas geriamajame vandenyje gali keisti skonį, o labai didelis kiekis gali sukelti vidurius laisvinantį poveikį nepratusiems vartotojams (tyrimų duomenys rodo vidurių laisvinamąjį poveikį esant 1000–1200 mg/l koncentracijai). Skonio pablogėjimas skiriasi priklausomai nuo su sulfato anijonu susijusio katijono pobūdžio; nustatyta, kad skonio pakitimo ribos svyruoja nuo 250 mg/l natrio sulfatui iki 1000 mg/l kalcio sulfatui. Paprastai manoma, kad skonio pablogėjimas yra minimalus, kai jo kiekis yra mažesnis nei 250 mg/l. Dėl galimo poveikio virškinimo traktui, kurį sukelia geriamojo vandens, kuriame yra didelis sulfatų kiekis, suvartojimas, PSO rekomenduoja atkreipti didesnį dėmesį į geriamojo vandens šaltinius, kuriuose sulfatų koncentracija viršija 500 mg/l. Sulfato buvimas geriamajame vandenyje taip pat gali prisidėti prie paskirstymo sistemų korozijos.

Daiva Keršulytė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus departamento
Produktų vertinimo skyriaus
vyriausioji specialistė
Nacionalinio visuomenės centro įvertinimas dėl poveikio žmonių sveikatai didesnių natrio katijonų koncentracijų geriamajame vandenyje
Indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jie kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie galimą pavojų ir imtis priemonių.
Natris priskiriamas indikatoriniams geriamojo vandens rodikliams, ir jam nustatyta specifikuota vertė taip pat tiesiogiai nesietina su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. T. y. natrio koncentracija geriamajame vandenyje yra reglamentuota, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skonio ir kitų savybių.
Vienas iš geriamojo vandens indikatorinių rodiklių yra skonio slenkstis, kurio vertė yra „Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių“ (HN 24:2017 4 lentelė). Programinės priežiūros metu nustatomi ir registruojami geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, taip pat ir skonis (HN 24:2017 21 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) (toliau – HN 24:2017) 12 punkto nuostatomis, šioje normoje nustatytos specifikuotos indikatorinių rodiklių vertės tikrinamos tam, kad programinės priežiūros metu būtų galima įvertinti, ar tų rodiklių verčių pažeidimas nėra susijęs su kokia nors rizika žmonių sveikatai. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkrečios specifikuotos vertės pažeidimas nėra geriamojo vandens saugos pažeidimo požymis. Geriamojo vandens tiekėjai turi imtis atkuriamųjų veiksmų pažeistoms geriamojo vandens specifikuotoms rodiklių vertėms atkurti, jeigu tai būtina žmonių sveikatai apsaugoti, ir apie tai informuoti geriamojo vandens vartotojus.
Natris yra plačiai paplitęs vandenyje dėl didelio natrio druskų tirpumo ir mineralinių telkinių gausos. Nors jis būtinas žmogaus gyvybei, nėra sutartos minimalios paros normos.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) Geriamojo vandens kokybės gairėse (Guidelines for Drinking-water Quality; https://www.who.int/publications/i/item/9789241549950 ) nurodo, kad negalima daryti tvirtų išvadų dėl galimo ryšio tarp geriamajame vandenyje esančio natrio ir hipertenzijos atsiradimo, be to, geriamojo vandens indėlis į natrio suvartojimą per parą yra nedidelis, todėl nesiūloma jokia su sveikata susijusi orientacinė vertė. Tačiau koncentracijos, viršijančios 200 mg/l, gali būti nepriimtino skonio priežastimi.
PSO duomenimis (Sodium in Drinking-water, Background document for development of WHO Guidelines for Drinking-water Quality, https://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/sodium.pdf ), natrio skonio slenkstis vandenyje priklauso nuo su natrio katijonu susijusio anijono ir nuo vandens temperatūros. Kambario temperatūroje slenkstinės vertės yra: natrio karbonato – apie 20 mg/l, natrio chlorido – 150 mg/l, natrio nitrato – 190 mg/l, natrio sulfato – 220 mg/l, natrio bikarbonato – 420 mg/l. Natrio kiekis geriamajame vandenyje paprastai sudaro tik nedidelį indėlį į bendrą natrio kiekį, gaunamą su maistu, todėl šiuo metu negalima daryti jokių tvirtų išvadų dėl natrio svarbos geriamajame vandenyje ir galimo jo ryšio su ligomis.
Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (https://www.epa.gov/sites/default/files/2014-09/documents/support_cc1_sodium_dwreport.pdf), neįmanoma nustatyti tikslių slenkstinių natrio skonio verčių geriamajame vandenyje, nes nustatomos koncentracijos skiriasi tarp atskirų asmenų ir net tų pačių asmenų skirtingu laiku. Amžius ir sveikatos būklė taip pat turi įtakos žmogaus gebėjimui aptikti natrio skonį. Kiti veiksniai, turintys įtakos natrio skoniui geriamajame vandenyje, yra galimas maskavimas kitomis ištirpusiomis medžiagomis, vandens temperatūra ir druską sudarantis anijonas. Vidutinis natrio skonio slenkstis vandenyje kambario temperatūroje labai skiriasi ir svyruoja nuo maždaug 30 mg/l iki 460 mg/l.
Nors šiek tiek didesnis natrio kiekis nekelia tiesioginio pavojaus, žmonės, kenčiantys nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų problemų arba kuriems taikoma mažai natrio turinti dieta, turėtų žinoti apie didesnį natrio (druskos) kiekį geriamajame vandenyje, kad galėtų reguliuoti bendrą suvartojamą natrio kiekį. Mažiau natrio turėtų būti ir tame vandenyje, kuris naudojamas kūdikių maistui gaminti. PSO rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai nubrauktas 1 arbatinis šaukštelis) (WHO Guideline: Sodium intake for adults and children; https://www.who.int/publications/i/item/9789241504836). Be to, žmonės, suvartojantys daugiau natrio, turėtų gauti ir pakankamai kalio, kaip nurodo PSO (https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/salt-reduction).
Be to, reikėtų atkreipti tokio geriamojo vandens vartotojų dėmesį į tai, kad nereikėtų gėrimui naudoti vandens, minkštinto buitiniais vandens minkštinimo prietaisais, kuriuose vandens minkštinimo filtrų veikimo principas pagrįstas jonų mainais (t. y. vandenyje esantys kalcio ir magnio katijonai pakeičiami natrio katijonais), nes tokie prietaisai dar labiau padidina natrio kiekį geriamajame vandenyje.
Produktų vertinimo skyrius
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus departamentas
Paskutinį kartą redaguota: 2023-02-09