Vandenvietės
Marijampolės savivaldybės vandenvietės
Marijampolė ir mažesni rajono miesteliai bei gyvenvietės požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ eksploatuojamų vandenviečių. Bendrovė eksploatuoja 29 atskiras geriamojo vandens tiekimo sistemas. Marijampolės miesto geriamojo vandens tiekimo sistemą sudaro trys vandenvietės, kuriose veikia 15 požeminio vandens gręžinių, 2 geriamojo vandens ruošimo įrenginiai, 4 švaraus vandens rezervuarai, kurių bendra talpa 10 000 m3, 2 antro kėlimo stotys, 11 trečio kėlimo siurblinių ir 294,92 km vandentiekio tinklų.
Geriamasis vanduo Marijampolės miesto gyventojams ir įmonėms tiekiamas iš 3 vandenviečių:
- Marijampolės I-osios (Vasaros g. 7, Marijampolė);
- Marijampolės II-osios (Marijampolės g. 50, Paikių k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav.);
- Marijampolės vandentiekio stoties Nr. 2 (V. Borisevičiaus g. 11, Marijampolė).
Vandenvietėje Nr. I šiuo metu veikiantys ir naudojami yra 7 gręžiniai. Iš šios vandenvietės vanduo paduodamas į pirmąją vandentiekio stotį, kur vandens ruošimo filtruose pašalinama geležis, manganas ir amonis, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir kaupiamas dviejuose (po 2000 m3) švaraus vandens rezervuaruose. Iš jų vanduo antro pakėlimo siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus vartotojams.
Vandenvietė Nr. II įrengta už 6 km į vakarus – šiaurvakarius nuo miesto, Gižų kaime, pradėta eksploatuoti 1983 m. Šiuo metu veikiantys ir naudojami yra 7 gręžiniai. Požeminis vanduo apie 6 km ilgio vamzdynu pumpuojamas į vandens ruošimo įrenginius, kurie yra vandentiekio stoties Nr. 2 teritorijoje. Vandentiekio stoties Nr. 2 teritorijoje veikiantis ir naudojamas yra 1 gręžinys. Šioje vandenvietėje vandens ruošimo filtruose pašalinama geležis, manganas ir amonis, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir kaupiamas dviejuose (po 3000 m3) švaraus vandens rezervuaruose. Iš jų vanduo antro pakėlimo siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus vartotojams.
2025 m. iš Marijampolės miesto vandenviečių išgauta 2875,321 tūkst. m3 vandens, vidutiniškai per parą buvo išgaunama 7,878 tūkst. m3 vandens.
Marijampolės savivaldybės vandenvietės
2025 m. iš Marijampolės savivaldybėje eksploatuojamų 28 vandenviečių (Liudvinavo, Želsvos, Sasnavos, Igliaukos, Meškučių, Padovinio, Šunskų, Gudelių, Balsupių, Tautkaičių, Užgirių, Igliškėlių, Daukšių, Buktos, Šventragio, Naujienos, Gyviškių, Gavaltuvos, Svetlicos, Smilgių, Tursučių, Kūlokų, Daugirdų, Riečių, Barštinės, Katiliškių, Vaitiškių, Gustabūdžio) išgauta 311,529 tūkst. m3 vandens. Marijampolės savivaldybės miestelių ir gyvenviečių vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo ruošiamas 28 geriamojo vandens gerinimo įrenginiuose.
Uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ eksploatuoja dar dvi vandenvietes: Naujųjų kapinių ir Marių parko. Tačiau iš jų tiekiamas ne geriamasis vanduo.
Vandens kokybė
Išgaunamo ir vandentiekiu vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” kontroliuoja uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys” Laboratorijos skyriaus Geriamojo vandens kontrolės laboratorija. Kiekvienai vandenvietei kasmet rengiamos “Geriamojo vandens veiklos stebėsenos programos”, kurios padeda operatyviai įvertinti geriamojo vandens tiekimo sistemos veikimo rezultatus, nustatyti galimas geriamojo vandens saugos ar kokybės problemas ir nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų.
Geriamojo vandens kokybę taip pat prižiūri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Alytaus apygardos priežiūros skyrius.
2018 m. gegužės 16 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovės Geriamojo vandens kontrolės laboratorijai išdavė neterminuotą „Geriamojo vandens tiekėjo laboratorijos patvirtinimo leidimą”, kuriuo patvirtinama laboratorijos teisė atlikti geriamojo vandens saugos ir kokybės tyrimus (Nr. LPL-32).
Leidimas laboratorijai suteikia teisę atlikti cheminius, mikrobiologinius, juslinius geriamojo vandens tyrimus, naudojant 14 skirtingų tyrimų metodų. Taip pat leidimas patvirtina, kad laboratorijos veikla ir atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą LST EN ISO /IEC 17025.
Tiriant vandenį nustatomi 3 mikrobiologiniai, 28 cheminiai ir 16 indikatorinių rodiklių. Vandens ėminiai imami iš vandenviečių, vandens ruošimo įrenginių, vandentiekio skirstomojo tinklo bei iš vidaus vandentiekio čiaupų. Dalis tyrimų pagal sutartis atliekami nepriklausomose laboratorijose. 2025 metais įmonės laboratorijoje paimti 1080 geriamojo vandens ėminiai, kuriuose tirti 4360 indikatoriniai ir cheminiai bei 1589 mikrobiologiniai rodikliai.
Informacija dėl padidintų indikatorinių geriamojo vandens rodiklių verčių
Indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jie kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių (šie rodikliai perspėja apie galimus neigiamus pokyčius vandenyje).
Chloridas, sulfatas ir natris priskiriami indikatoriniams geriamojo vandens rodikliams, ir jiems nustatytos specifikuotos vertės taip pat tiesiogiai nesietinos su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. T. y. chlorido, sulfato ir natrio koncentracija geriamajame vandenyje yra reglamentuota, bet ne dėl toksiškumo, o dėl skonio ir kitų savybių.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (Chloride in Drinking-waterBackground document for developmentWHO Guidelines for Drinking-water Quality:
https://www.who.int/water_sanitation_health/publications/chloride/en/), chlorido koncentracijai viršijant 250 mg/l jis gali keisti vandens skonį, tačiau skonio pasikeitimo riba priklauso ir nuo su chlorido anijonu susijusių katijonų. Vartotojai gali priprasti ir prie didesnės nei 250 mg/l koncentracijos. Geriamame vandenyje esančiam chloridui Pasaulinė sveikatos organizacija nesiūlo jokios su sveikata susijusios ribinės vertės. Žmogaus organizmas natūraliai prisitaikęs gauti chlorido (didžioji dalis gaunama su maistu ir tik nedidelė dalis – su geriamuoju vandeniu) ir jo perteklių pašalinti, todėl geriamajame vandenyje esantis chloridas (kiekiai, kurie būna geriamajame vandenyje) nelaikomas pavojingu žmogaus sveikatai. Chloridas turi įtakos geriamojo vandens kokybei ir didina vamzdžių korozijos riziką. Reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus (kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo).
https://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/sulfate.pdf), sulfatų kiekis geriamajame vandenyje, kuris gali sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nenustatytas. Sulfato buvimas geriamajame vandenyje gali keisti skonį, o labai didelis kiekis gali sukelti vidurius laisvinantį poveikį nepratusiems vartotojams (tyrimų duomenys rodo vidurių laisvinamąjį poveikį esant 1000–1200 mg/l koncentracijai). Skonio pablogėjimas skiriasi priklausomai nuo su sulfato anijonu susijusio katijono pobūdžio; nustatyta, kad skonio pakitimo ribos svyruoja nuo 250 mg/l natrio sulfatui iki 1000 mg/l kalcio sulfatui. Paprastai manoma, kad skonio pablogėjimas yra minimalus, kai jo kiekis yra mažesnis nei 250 mg/l. Dėl galimo poveikio virškinimo traktui, kurį sukelia geriamojo vandens, kuriame yra didelis sulfatų kiekis, suvartojimas, PSO rekomenduoja atkreipti didesnį dėmesį į geriamojo vandens šaltinius, kuriuose sulfatų koncentracija viršija 500 mg/l. Sulfato buvimas geriamajame vandenyje taip pat gali prisidėti prie paskirstymo sistemų korozijos.
https://www.who.int/water_sanitation_health/dwq/chemicals/sodium.pdf ), natrio skonio slenkstis vandenyje priklauso nuo su natrio katijonu susijusio anijono ir nuo vandens temperatūros. Kambario temperatūroje slenkstinės vertės yra: natrio karbonato – apie 20 mg/l, natrio chlorido – 150 mg/l, natrio nitrato – 190 mg/l, natrio sulfato – 220 mg/l, natrio bikarbonato – 420 mg/l. Natrio kiekis geriamajame vandenyje paprastai sudaro tik nedidelį indėlį į bendrą natrio kiekį, gaunamą su maistu, todėl šiuo metu negalima daryti jokių tvirtų išvadų dėl natrio svarbos geriamajame vandenyje ir galimo jo ryšio su ligomis.
Natris yra plačiai paplitęs vandenyje dėl didelio natrio druskų tirpumo ir mineralinių telkinių gausos. Nors jis būtinas žmogaus gyvybei, nėra sutartos minimalios paros normos.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-141 redakcija) 10 punkto nuostatomis, šioje normoje nustatytos indikatorinių rodiklių vertės taikomos tik stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta pavojau žmonių sveikatai ir laiku imamasi Geriamojo vandens įstatyme nustatytų taisomųjų veiksmų.
Be to, vadovaujantis higienos normos HN 24:2017 14 ir 20 punkto nuostatomis geriamojo vandens tiekėjai vandentiekio skirstomuoju tinklu vartotojams viešai tiekiamo geriamojo vandens stebėseną turi vykdyti, tikrindami, ar visoje geriamojo vandens tiekimo grandinėje veiksmingai taikomos rizikos žmonių sveikatai kontrolės priemonės ir ar atitikties vietoje geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas; rinkdami informaciją apie geriamojo vandens saugą ir kokybę, siekiant įrodyti, jog laikomasi Higienos normoje nustatytų reikalavimų ir nustatant tinkamiausius rizikos žmonių sveikatai mažinimo būdus, o į geriamojo vandens stebėsenos programą turi būti įtraukta veiklos stebėsena, kuri padeda greitai įvertinti geriamojo vandens tiekimo sistemos veikimo rezultatus, nustatyti geriamojo vandens saugos ar kokybės problemas ir nedelsiant imtis iš anksto suplanuotų taisomųjų veiksmų. Veiklos stebėsena skirta patvirtinti visų kontrolės priemonių, taikomų vandens gavybos, ruošimo, laikymo ir paskirstymo etapuose, veiksmingumą. Veiklos stebėseną tiekėjai turi pritaikyti pagal geriamojo vandens teikimo sistemos pobūdį, atsižvelgdami į Geriamojo vandens rizikos vertinimo ir valdymo priemonių reikalavimų aprašo numatytus pavojus ir pavojingų įvykių bei geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo rezultatus.
Pagal galiojančius teisės aktus (Geriamojo vandens įstatymas ir higienos norma HN 24:2023) gyventojai informuojami, kai paaiškėja, kad geriamasis vanduo kelia ar gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.
Naudinga žinoti
Natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas. Paviršinis arba požeminis vanduo yra daugiakomponentinis mineralinių druskų tirpalas, kuriame vyrauja Ca2+, Mg2+, Na+, K+ katijonai, CO32-, Cl–, SO42- anijonai, būtinieji elementai (dar vadinami biologiškai aktyviais mikroelementais), esantys įvairiuose junginiuose : fluoras, manganas, geležis, jodas, cinkas, varis, kobaltas ir kiti. Jų koncentracijos ir proporcijos vandenyje priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų įvairovės, uolienų, kuriose slūgso ar per kurias filtruojasi vanduo, pirminės cheminės sudėties. Geriamasis vanduo laikomas maisto produktu – reikšmingu mineralinių medžiagų (druskų) šaltiniu.
Marijampolės vanduo yra vidutiniškai kietas – kietas. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Nei Lietuvos, nei ES teisės aktai nereglamentuoja, kokio kietumo vanduo turi būti. Pagal Lietuvos higienos normą HN24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nei kalcio, nei magnio koncentracija nėra normuojama. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), kietas vanduo žmogaus organizmui ne tik nedaro jokios neigiamos įtakos, bet yra kalcio ir magnio šaltinis bei gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nustatyta, kad kalcis ir magnis, patekę su geriamuoju vandeniu į organizmą, sudaro nemažą bendro organizmo druskų balanso dalį. Kalcis ir magnis yra būtini žmogaus organizmui, o su maistu, dažnai, jų gaunama nepakankamai.
Uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys” laboratorija vandens kietumo tyrimų neatlieka.
Informaciją apie iš vandenviečių tiekiamo vandens kietumą galite rasti ČIA.
Atlikti plovimai
Priemonių planai
Skaitiklių patikros analizė
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 7 punktu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 4.2 papunkčiu, pagal pateiktus licencijas turinčių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau – Ūkio subjektai) faktinius 2015 metų duomenis atliko Ūkio subjektų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros analizę už 2015 metus.
Informuojame, kad Komisija 2016 m. gruodžio 8 d. vykusiame Komisijos posėdyje priėmė nutarimą Nr. O3-422 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ūkio subjektų reguliuojamos veiklos 2015 metais“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo 1 punktu Komisija pritarė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Vandens skyriaus (toliau – Vandens skyrius) parengtai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ūkio subjektų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros ataskaitai. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija Nutarimo 2 punktu konstatavo, jog UAB „Sūduvos vandenys“ neįvykdė Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies ir (arba) Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 990 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Standartinių sąlygų aprašas), 58.5 papunkčio reikalavimų. (Vandens skaitiklių be patikros skaičius sudaro 11,3%).
Komisija 2016 m. gruodžio 8 d. viešojo posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. O2-51 pavedė Vandens skyriui raštu kreiptis į Ūkio subjektus, kurie 2015 metais neįvykdė Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies ir Standartinių sąlygų aprašo 58.5 papunkčio reikalavimų, siekiant nustatyti reikalavimų nevykdymo priežastis. Posėdžio protokoliniu sprendimu Komisija taip pat akcentavo būtinybę apie susidariusią situaciją informuoti vietos savivaldybes, kaip Ūkio subjektų savininkus.
Atsižvelgdama į tai, Komisija prašo UAB „Sūduvos vandenys“ iki 2017 m. sausio 20 d. pateikti paaiškinimus dėl Įstatymo ir Standartinių sąlygų aprašo reikalavimų nevykdymo priežasčių bei nurodyti, kokių priemonių ir kada bus imamasi Komisijos Nutarime įvardintiems teisės aktų pažeidimams pašalinti.
UAB „Sūduvos vandenys“ informavo Valstybinę kainų ir energetikos komisiją apie įstatymo ir standartinių sąlygų aprašo reikalavimų nevykdymo priežastis ir nurodė priemones įvardintiems teisės aktų pažeidimams pašalinti.
Informacija apie geriamąjį vandenį
2021 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. | 2025 m. | |
Marijampolės vandenvietė Nr. 1 |  | | | | |
Marijampolės vandenvietė Nr. 2 | | | | | |
Želsvos | | | | | |
Gavaltuvos | | | | | |
Gustabūdžio | | | | | |
Naujienos | | | | | |
Liudvinavo | | | | | |
Meškučių | | | | | |
Padovinio | | | | | |
Sasnavos | | | | | |
Šunskų | | | | | |
Tautkaičių | | | | | |
Tursučių | | | | | |
Gyviškių | | | | | |
Gudelių | | | | | |
Igliškėlių | | | | | |
Šventragio | | | | | |
Katiliškių | | | | | |
Balsupių | | | | | |
Svetlicos | | | | | |
Užgirių | | | | | |
Buktos | | | | | |
Kūlokų | | | | | |
Vaitiškių | | | | | |
Riečių | | | | | |
Daugirdų | | | | | |
Igliaukos | | | | | |
Barštinės | | | | | |
Daukšių | | | | | |
Smilgių | | | | | |
Putriškių | | |
| ||
Patašinės | | | | | |